„XVI a. antrojoje pusėje, po Tridento bažnytinio susirinkimo (1545-1563), kuris įsakė krikštyti tik šventųjų vardais, tautiniai vardai iš dokumentų išnyko, visuotinai įsigalėjo krikštavardžiai. Tik jie ir buvo Lietuvoje vartojami daugiau kaip tris šimtmečius.” 22 psl. Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas „Lietuvių Vardų Kilmės Žodynas” 2007 m.
„Senovėje žmonės vadinosi vien vardais, todėl ir pirmieji krikščionys neturėjo jokių atskirų krikštavardžių. Priimant krikštą, vardai paprastai nebūdavo keičiami. Krikščionybė pirmiausiai plito tarp žydų, graikų ir romėnų, tad ir pirmųjų krikščionių vardai buvo daugiausiai hebrajiški, graikiški ir lotyniški. Vėliau, germanams priėmus krikščionybę, o jų gentims išplatinus germaniškus vardus ir po romantiškąją Europos dalį, atsirado daug naujų šventųjų su germaniškos kilmės vardais. Dar vėliau, apsikrikštijus ir slavų tautoms, radosi ir slavų krikštavardžių. Plintant kankinių, šventųjų ir palaimintųjų kultui, įsigalėjo mada vartoti krikščioniškus vardus. Buvo sudaryta kanoninė krikščioniškųjų vardų arba krikštavardžių nomenklatūra, iš kurios sau vardus atsirinkdavo kiekvieno krašto kalendoriai. Krikštavardžių nomenklatūra yra daugelio tautų vardynų mišinys.
Lietuvoje vartojamų krikštavardžių pagal kilmę galima skirti bent penkis gausesnius sluoksnius: hebrajišką, graikišką, lotynišką (romanišką), germanišką ir slavišką.
IŠ HEBRAJIŠKOS KILMĖS KRIKŠTAVARDŽIŲ Lietuvoje dažniausi tokie: Adomas, Jonas, Juozapas ir Juozas, Tomas, Simonas ir Simas, Mykolas, Motiejus ir Matas, Baltramiejus ir Baltrus, Danielius ir Danas, Jokūbas, Rapolas ir kt.; Ona, Ieva, Marija, Salomėja, Morta, Elzbieta, Eleonora, Zuzana ir kt.
GRAIKIŠKOS KILMĖS KRIKŠTAVARDŽIAI dažniausi yra tokie: Jurgis, Petras, Aleksandras, Andriejus ir Andrius, Steponas ir Stepas, Eugenijus, Pilypas, Ipolitas, Izidorius ir Dzidorius, Teofilis, Telesforas, Zenonas ir kt.; Elena, Eugenija, Irena, Jolanta, Kotryna ir Katrė, Agnietė ir Agnė, Anastazija ir Nastė, Sofija, Barbora ir kt.
IŠ LOTYNIŠKOS KILMĖS KRIKŠTAVARDŽIŲ dažniau vartojami šie: Antanas, Povilas ir Paulius, Augustinas ir Augustas, Feliksas, Dominykas ir Domas, Donatas, Ignotas ir Ignas, Julijus ir Julius, Justinas ir Justas, Konstantinas ir Kostas, Leonas, Martynas, Vincentas ir Vincas, Viktoras, Valentinas ir kt.; Antanina ir Antanė, Donata, Julija ir Julė, Domicėlė, Emilija, Felicija, Liucija, Regina, Valentina, Valerija, Viktorija ir kt.
GERMANIŠKOS KILMĖS KRIKŠTAVARDŽIŲ dažnesni yra šie: Albertas, Adolfas, Alfonsas, Arnoldas, Bernardas, Eduardas ir Edvardas, Edmundas, Henrikas, Karolis, Liudvikas ir Liudas, Pranciškus ir Pranas, Raimundas, Ričardas, Robertas, Valdemaras ir Valdas, Vilhelmas ir Vilius, Zigmantas ir Zigmas ir kt.; Adelė ir Ada, Bernarda, Genovaitė, Gertrūda, Jadvyga, Liudvika ir Liuda ir kt.
IŠ SLAVIŠKOS KILMĖS KRIKŠTAVARDŽIŲ dažniau vartojami tokie: Boleslovas ir Balys, Bronislovas ir Bronius, Česlovas ir Česius, Kazimieras ir Kazys, Stanislovas ir Stasys, Vaclovas ir Vacys, Vladislovas ir Vladas ir kt.; Bronislova ir Bronė, Česlova ir Česė, Kazimiera ir Kazė, Stanislova ir Stasė, Vaclova ir Vacė, Vladislova ir Vlada ir kt.
Iš kitų kalbų (keltų, romanų) kilusiu krikštavardžių Lietuvoje vartojama tik vienas kitas: Artūras ir Brigita (keltų), Ksaveras ir Elvyra (ispanų)...
VARTOJIMO LIETUVOJE AMŽIUMI kalendoriniai krikštavardžiai yra naujesni už senuosius lietuviškus vardus.” 24-26 psl. Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas „Lietuvių Vardų Kilmės Žodynas” 2007 m.
„Didelis ekstralingvistinis pavardžių susidarymo impulsas buvo Lietuvos krikštas (Aukštaičių – 1387 m., Žemaičių – 1413 m.). Po krikšto lietuviams greta tautinio vardo buvo duotas kitas, krikščioniškas, nelietuviškas. Vadinasi, po krikšto lietuviai (labai schematiškai imant) pasidarė lyg ir dvivardžiai. Vienas jų vardas buvo nelietuviškas. Oficialiai krikščioniškas vardas buvo rašomas pirma negu tautinis. Kaip tik dėl to mūsų pavardės dažniau kilusios iš krikščioniškų (t. y. nelietuviškų) vardų negu iš tautinių.” 14 psl. „Lietuvių pavardžių žodynas” 1985 m.
„Pažymėtina, kad pavardžių, kilusių iš „grynų” krikščioniškų vardų, yra palyginti nedaug (turima galvoje tokios pavardės kaip Antanas, Ambraziejus, Adomas, Aleksandras, Ignotas ir t.t.). Dažnesnės yra pavardės iš krikščioniškų vardų, padarytos su įvairiomis priesagomis, pavyzdžiui, su priesaga –aitis, -ėnas, -onis, -ūnas ir t.t.: Adomaitis, Juozėnas, Petronis, Morkūnas.” 14 psl. „Lietuvių pavardžių žodynas” 1985 m.
„Daugelis mūsų pavardžių, kaip minėta, yra nelietuviškos. Svetimos kilmės asmenvardžiai, iš kurių vėliau susidarė pavardės, arba ir pačios pavardės į Lietuvą atėjo iš įvairių kalbų, skirtingais keliais ir ne vienu laiku. Genetiškai žiūrint, Lietuvoje yra lotyniškų, graikiškų, hebrajiškų, rusiškų, lenkiškų, vokiškų, totoriškų ir įvairiausių kitokios kilmės pavardžių. Vienos jų į lietuvių kalbą pateko tiesiog iš šių kalbų (pirmiausia, bemaž visos slaviškos, dalis vokiškų, žydiškų ir pan.). Kitos, tiksliau – tik asmenvardžiai, iš kurių vėliau formavosi mūsų pavardės (kaip antai dauguma lotyniškos, graikiškos, hebrajiškos kilmės) atėjo į Lietuvą per tarpininkus, daugiausiai per slavų kalbas.” 16 psl. „Lietuvių pavardžių žodynas” 1985 m.
„Mūsų reikalui ypač esminga, kad daugumas senųjų asmenvardžių, pravardžių, šiaip kitų prievardžių, iš kurių formavosi pavardės, o vėliau, pavardžių susidarymo laikotarpiu ir net joms visuotinai įsigalėjus, ir pavardžių buvo suslavinta. Slavinimo mastas buvo milžiniškas, vyko kelis šimtmečius ir įvairiais keliais. Būtent dėl slavinimo dauguma dabartinių mūsų pavardžių yra nelietuviškos, dažniausiai – slaviškos (turi slaviškas šaknis bei kamienus, slaviškos kilmės priesagas ir pan.).” 27 psl. „Lietuvių pavardžių žodynas” 1985 m.
„Žinoma, pavyzdžiui, kad vietoj „Aukštikalnis” galėjo rastis pavardė „Visokogurskis”, vietoje „Užbalis” – „Zablockis”, vietoje „Žemaitis” – „Žmujdžin” ir pan.” 28 psl. „Lietuvių pavardžių žodynas” 1985 m.
„Pastangų atlietuvinti lietuviškas pavardes ima rodytis ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Tuo laikotarpiu kelis metus spaudoje vyko gyva diskusija pavardžių atlietuvinimo reikalu. Buvo parengtas ir pavardžių atlietuvinimo įstatymo projektas. Jis buvo paskelbtas spaudoje, plačiai ir gana prieštaringai komentuojamas. Vėliau jis perduotas svarstyti buržuazinės Lietuvos seimui, tačiau, prasidėjus audringiems 1939 m. įvykiams, priimtas nebuvo.” 30 psl. „Lietuvių pavardžių žodynas” 1985 m.
Lietuviškos Kilmės Vardų Sąrašas – www.vardynas.com
Lietuvių Pavardžių Žodynas – www.pavardynas.lt arba Pavardžių duomenų bazė
Arklėnai